Kava, vaškės ir obuolių pyragas bei 7 tiesos arba ne

Kad jau merginos taip gražiai apdovanojo (Ačiū! Ačiū! Ačiū!),

nelieka nieko kita kaip atsinešti puodelį kavos, gabalėlį pyrago, įsijungti kompiuterį, pasukti galvą ir surašyti septynias tiesas apie save.

1) Gimiau ir užaugau Utenoje. Nors, meluoju. Gimimo liudijime įrašyti Sudeikiai. Vienas gražiausių miestelių pasaulyje, šalia myliausio Alaušo ežero, po kurį kažkada ropojau, vėliau išmokau plaukti, o tada jau plaukiojau ir plaukiojau turbūt kiekvieną vasaros atostogų dieną. Beje, vakar sporto klubo instruktorius labai gyrė mano chest stretch. Sakė, negali būti, kad visą dieną klapsiu kompiuterio klavišais. Ha! Ačiū, Ežere!

2) Galėjau tapti aktore. Buvau gavusi rimtą pakvietimą studijuoti aktorystę, bet pasakiau ne. Nesigailiu, bet kartais pagalvoju, o jei būčiau sutikus?! Įdomu, kokiam pasaulio kampe dabar gyvenčiau, ką veikčiau, kas būčiau?

3) Niekada nesu išvažiavusi, išplaukusi ar išskridusi iš už Europos ribų. Gėda palėda.

4) Esu labai prasta draugė-per-atstumą. Neatrašau laiškų, nesėdžiu skype. Viskas todėl, kad esu chroniška atidėliotoja. Vėliau/rytoj/poryt/kitą savaitę – va kokia siaubinga mano mantra kasdieninė. Užskaitom kaip punktą (5)?

6) Dievinu arbatą. Į naujus namus atsivėžiau tik dvi dėžes arbatos, nes visas kitas išdalinau draugams. Tai žinodamas darbinis secret santa padovanojo didelį arbatos puodą ir arbatėlių kolekciją. Ačiū jam!

7) Negeriu pieno. Užtat mėgstu kefyrą. Su karštom bulvėm ir krapais. Nirvana!

 

Dabar skambant būgnams reikia apdovanojimą perdovanoti kažkam kitam. Kažin, ar beliko bent vienas neapdovanotas tinklaraštis Lietuvos pabangėj?

Turbūt, kad ne, todėl tituliuką ir karštus linkėjimus perduodu be galo šiltam, gražiam ir tikrai stilingam blogui po Londono saule – Manomine. Beje, man rodos, mes dabar net dar labiau kaimynės ;-)

O dabar apie fantastišką Varškės ir obuolių pyragą. Receptą nusižiūrėjau iš Beatos draugės Vilmos. Beveik nieko nekeičiau, tik naudojau riebią varškę ir ne tris, o du kiaušinius, nes pabijojau, kad įdaras išplauks (bet kitąsyk turbūt mušiu visus tris!). Tad nedubliuosiu ir neperrašinėsiu. Spauskit nuorodą ir junkit orkaites! Labai paprasta, o kaip skanu!!!

Ir šiaip, kad pyragas pavyko, supranti, kai tavo kambariokės ir visos jų draugės jau po pirmo kąsnio meldžia recepto. Kambariokės ir jų draugės, kurios šiaip negamina.

Karamelinių obuolių kvadračiukai. Pavasario jausmui pažadint.

Kas Jums yra pavasaris?

Maniškis susideda iš dviejų esminių elementų.

Elementas numeris vienas – pavasariniai sportbačiai! Lengvumo pojūtis nuspyrus žieminius batus į kampą ir įsispyrus į lengvutėlius sportinius batukus. O turint omeny, kad didžiąją paauglystės žiemų dalį praklampojau kerzais.. atsiavus pavasarinius batus atrodydavo, kad ne einu, o skrendu.. Pats pavasariškiausias jausmas koks tik begali būti! Lengva lengva ir gaivu..

Elementas numeris du, žinoma, yra dviratis.

Ir nors gyvenant Londone abu labai sėkmingai galima kultyvuoti peržiem, šiuo atveju aš laikausi tradicijų. Sportiniai batukai žiemojo kamarėlėj, o dviratis – kažkieno garaže toli toli. O štai vakar buvo iškilmingas pavasario sezono atidarymas, kuomet įsipyrusi į vienus ir užšokusi ant kito iškeliavau patyrinėti Londono vandens pasaulio..

Man rodos, kažkur jau minėjau, kad JK kone kiekvieną didesnį miestą raižo kanalų sistema, kuria kažkada buvo gabenamos prekės, o dabar plaukioja/gyvena baržų entuziastai. Bet smagiausia tai, kad šie kanalai – o tiksliau takučiai šalia – yra nuostabi vieta pasivaikčiojimams bei pasivažinėjimams, kuomet galima nukeliauti į tolimiausią miesto kampelį išvengiant kelių ir triukšmo. Jau nekalbant apie tai, kad šios vietelės tarnauja ir kaip vietinės gyvunijos prieglobstis - štai vakar važiuodama ir stebėdama antis, gulbes ir voveres (ok, ta gyvūnija nėra labai jau įspūdinga, bet esu mačiusi ir gražuolį garnį bei margaspalvį tulžį), visai užsimiršau, kad esu vieno didžiausio Europos megapolių širdyje.

O kadangi mūsų butukas, kai ir pernykštis namelis, yra visai šalia įvažiavimo į miesto kanalų sistemą – tyrinėjimai prasideda! Kaip ten keistuoliai dainavo..

Apvažiuoki svieeeetą,
Raski savo vieeeetą
Ir laikyki vairą už ragų.

Na o sėkmingai pavažinėjus ir pamankštinus po žiemos miego prisnūdusius raumenukus – anokia čia nuodėmė suvalgyti penktadieninį desertą.. ;-)

Ir žinot ką – nepaisant to, kad tai yra kone paprasčiausias iš visų mano kepinių – mano žmogus niekaip negali jų atsivalgyt.. Na bet kas galėtų jį kaltinti, kai ant stalo vilioja ir nosis kutena švelnutėliai karamelizuoti obuoliai su traškiu sluoksniuotos tešlos pagrindu.. Aš – tikrai ne.

Karamelinių obuolių kvadračiukai

(keturiems ~6*6 cm kvadračiukams)

Reikės:

dviejų didelių arba trijų vidutinio dydžio obuolių (tinkamiausi šiuo atveju – rūgštūs ir tvirti žieminiai obuoliai)

dviejų su puse šaukšto nesūdyto sviesto

4 šaukštų cukraus

šlakelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

2 šaukštų Calvados arba paprasto brendžio arba pvz apelsininio likerio

vieno lapo parduotuvinės bemielės sluoksniuotos tešlos (maniškė 28*21 cm)

cukraus pudros pabarstymui (nebūtina)

Gaminame:

Obuolius supjaustome į ketvirčius, išpjauname šerdis, padaliname į keletą neplonų griežinėlių.

Keptuvėje ištirpiname sviestą, įkaitiname, suberiame obuolių griežinėlius, apkepiname po minutėlę iš abiejų pusių.

Suberiame cukrų, vanilę ir brendį. Karts nuo karto pamaišydami kepame, kol obuolių griežinėliai karamelizuosis, o aplinkinis slystis pavirs tąsia karamele. Jokiu būdu neperkaitiname, antraip karamelė prisvils ir bus karti, tad vos pastebėję sutirštėjusį skystį, išjungiame ugnį ir paliekame atvėsti retkarčiais pamaišydami, kad obuolių gabaliukai tolygiai pasidengtų karameliniu sluoksniu. (Beje, jei keptuvė nedidelė – šį procesą gali tekti pakartoti pora kartų, nes subėrus per daug obuolių šie nekeps, o troškinsis, kol pavirs obuoliene ;-)

Sluoksniuotą tešlą padaliname į keturias dalis. Sudedame ant kepimo popieriumi padengtos skardos. Ant viršaus dedame atvėsusius obuolių griežinėlis, supilame karamelinį padažą. Šauname į iki 180 laipsnių karščio įkaitintą orkaitę, kepame apie 15-20 minučiu, kol rustels kraštai.

Viskas! Apibarstome cukraus pudra, valgome karštus (su kaušeliu vanilinių ledų..) arba šaltus (su puodeliu karštos arbatos..). Skanaus!

Eime švęsti pavasario!

Šaltinis: pagal Michele Carnston (2006), Marie Claire: Comfort. Real simple food.(London: Murdoch Books).

P.S. Kažin ar bereikia pridurti, kad obuolius galima keisti kriaušėmis, ananasais, kitokiais rūgštokais vaisiais - kiek ir ko tik širdis geidžia!