Grįžau. Noriu atgal (1)

Ką gi. Grįžau. Sujauktu protu, galva, širdim.

Taip jau yra, kad grįžimas kaskart sunkesnis, o mintys apie SUgrįžimą vis sunkiau paslepiamos po lova. Bet viskas taip sudėtinga, kad ieškau ir niekaip nerandu sprendimo, kuris viena ranka maitindamas vilką, kita - glostytų avį. 

Kad ir kaip bebūtų, atostogos Lietuvoje atgaiva, tiek širdžiai, tiek akiai, tiek – nepabijokim to žodžio – skrandžiui. Kai po valandos pasivaikščiojimo miške parsineši pora kibirėlių uogų ir maišelį voveraičių, o sodas ir daržas prisipildo rudens gėrybių; atostogos kaime vilioja labiau už gulinėjimą Maldyvuose, o mamutės pridžiovintų ramunėlių, pipirmėčių ir čiobrelių ryšulėlio nemainyčiau į didžiausią maišą levandų ar provanciškų žolelių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žinot, vaikystėje labai nemėgdavau nei uogauti, nei grybauti. Bala žino, kodėl. Dabar atrodo – eičiau ir eičiau. Kaip mamutė, kuri entuziazmo kupimu balsu praneša, kad jau pridygo kazlėkų: ‘Nu tai kaip gi neisi? Negi paliksi? O jei baravykai prasidės??? Reikia eit!’

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grybai ilgai negulinėja – keliauja į keptuvę. Ir išvis – nėra nieko skaniau už keptas voveraites su šviežiom bulvėm ir krapais! Ir agurkais, ir pomidorais, kurie nespėjo įlįsti į kadrą. Išdrįskit nesutikt!

Uogos savo ruožtu gula į mamos kepamą varškės pyragą/apkepą, kuris pradingsta greičiau, nei spėji sušukti ‘o galima dar?’

 

Ar po viso šito galima lengvom kojom lipti į lėktuvą?

Klausimas retorinis. Aišku, kad ne!

|bus daugiau|

Almendrados, arba, Portugališki migdolų sausainiai. Belaukiantiems atostogų.

Nelieka nieko kito, kaip konstatuoti, kad vasara Londone oficialiai pasibaigė. Už lango vargani septyniolika laipsnių šilumos, lietumi grasinantis dangus ir susigūžę praeiviai.

Graužiu rankų ir kojų nagus, kad pasiėmiau vos savaitę atostogų ir Lietuvos pusėn trauksiu tik kitą savaitgalį. Kažkodėl nujaučiu kiaulystės dėsnį ir mane pasitinkantį apniukusį Vilniaus oro uostą, be krislelio rekordinį laiką trukusios kaitros. Paturėkit ją dar bent porai savaičių, gerai? Labai labai prašau!

O kad nebūtų taip jau labai savęs gaila, aš lendu į virtuvę ir kepu vasaros atostogų skonio sausainius. Beveik tokius, kokius didžiuliais kiekiais pirkom ir valgėm Portugalijos Vila Flor mieste ir jį supančiuose kaimeliuose, kurie garsėja įspūdingo skonio migdolų kepiniais. Ir išvis, apie portugališkus saldumynus galėčiau prirašyti visą straipsnį, bet atidėsiu tai ateičiai. Ypač jei įvykdysim baisiai patrauklų planą bent savaitei pabėgt nuo nykaus angliško rudenio ir išvažiuoti, ten kur vis dar (turėtų būti) šilta.

Almendrados arba Portugališki migdolų sausainiai

porai skardų sausainių (kiekis priklausys nuo dydžio)

Reikės:

200g maltų migdolų (Galima pirkti parduotuvėje arba susimalti patiems. Antrasis variantas ypač rekomenduotinas, nes čia reikėtų kiek rupiau sumalti riešutai, nei rasim parduotuvėse)

200g cukraus

dviejų kiaušinių

citrinos

migdolų papuošimui

1/3 šaukštelio migdolų ekstrakto (nebūtina, bet verta)

gabalėlio sviesto skardos patepimui

Gaminame:

Maltus migdolus sumaišome su cukrumi. Atsargiai nutarkuojame citrinos žievelę ir suberiame į migdolų bei cukraus mišinį.

Atskiriame kiaušinius. Trynius supilame į migdolų mišinį ir gerai išmaišome. Nepanikuojame, jei atrodo, kad kiaušinių gerokai per mažai. Viskas pagal planą!

Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į tešlą. Maišome, kol gausime labai tirštą, ne itin vientisą masę.

Kepimo skardą uždengiame sviestu pateptu kepimo popieriumi (čia atkreipiu jūsų dėmesį, kad sausainiuose nėra nė šlakelio riebalų!)

Formuojame sausainius: tarp delnų suvoliojame kiek didesnį už graikišką riešutą tešlos rutulį, jį suplojame, į viduriuką įspaudžiame migdolą ir guldome ant skardos. Jei reikia, dar kiek paplojame.

Kepame iki 180 laipsnių karščio įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, kol gausime traškiai tąsius riešutų sviesto spalvos sausainius.

Bom apetite!

Privalau pažymėti, kad paskutinėje nuotraukoje pavaizduoti neteisingi almendrados. Įsinorėjau mažyčių migolinių bučinukų, bet čia priėjo R. ir pareiškė, kad teisingi almendrados privalo būti dideli ir plokšti. Tai va. Nesakykit, kad neperspėjau ;-)

Šaltinis: Adaptuota pagal lapelį iš portugališkos receptų knygos. Niekas nebežino, kurios.

PAPILDYMAS (15/08/2010):

Šiandien vienoje knygoje nužiūrėjau panašų receptą, tik ten siūlo migdolus sugrūsti grūstuvėje su dalimi cukraus, kad išsiskirtų natūralus migdolų aplejus. Manau, tikrai verta išbandyti, jei tik turit nemažą grūstuvę, gal tada skonis bus lygiai toks pats kaip Vila Flor kavinukėse? Lauksiu įspūdžių!

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos. Šiaip.

Šiaip.

• Darbe kažkodėl neatsinaujina Skanių Savaičių sąrašiukas. Fe. Ne tik facebooką blokuoja, bet ir tai. Jaučiuosi mėnuly.
• Negaliu klausytis jokių internetinių radijų ar žiūrėti filmukų youtube. ‘Access denied’. Raudonom raidėm. Atėjo metas nusipirkti mp3 grotuvą. Nuobodžiom dienom klausysiuos Spilled Milk. Liežuvis blokuotojams.
• Praeitą savaitę nusipirkau tris knygas. Perskaičiau pusantros. Bibliotekines.
• Šiemet dar neragavau mėlynių. Nei žemuogių. Nei agrastų.
• Užtat suvalgiau tris maišus žirnelių. Deja, šaldytų.
• Nuo minties apie šviežias voveraites su bulvėm svaigsta galva.
• Žiauriai pasiilgau šviežiai raugintų agurkų su krapais. Ir rūgpienio drebučių.
• Iki atostogų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo.

Pupelių, avinžirnių ir fetos salotos su raudonu padažu

Reikės:

pupelių

avinžirnių (naudojau iš skardinės, tačiau – be abejo – galima išsivirti ir patiems. Tik nepamirškit prieš tai išmirkyti!)

fetos sūrio

padažui:

poros saujų saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

saujos orkaitėje keptų paprikų aliejuje (nebūtina, beje, tikrai kažkur aprašiau, kaip ruošiu saviškes, bet niekur nerandu.. gal visgi neaprašiau?)

poros skiltelių česnako

šaukšto balto vyno (arba kitokio) acto

maltos rūkytos paprikos (nebūtina)

kajeno (arba paprasto) pipiro

šlakelio harisos (jei mėgstate aštriau)

Gaminame:

Pupeles išverdame sūdytame vandenyje.

Džiovintus pomidorus, paprikas, česnaką ir actą sumalame blenderyje arba trintuvėje. Jei labai tiršta – įpilame  šlakelį alyviuogių aliejaus. Suberiame prieskonius. Išmaišome.

Išvirusias pupeles, avinžirnius ir kubeliai supjaustytą fetą suberiame į salotinę, sudedame padažą, gerai išmaišom.

Štai ir viskas. Puikus skonių derinys!

 

Šaltinis: adaptuota pagal BBC Good Food, August 2010.

Šokoladainis ‘Kolegų Džiaugsmas’

Vienas esminių nuolatinio darbo pliusų – šalia reguliaraus atlyginimo, išaugusio pasitikėjimo savimi, naujų draugų ir labiau vertinamo laisvalaikio – yra tai, jog vėlai vakare užsinorėjus gabalėlio šokoladainio (a.k.a. chocolate brownie) galiu be jokio sąžinės graužimo nukeliauti į virtuvę, įjungti orkaitę ir .. išsikepti! Nes nepaisant to, jog namuose vėl karaliauju viena, darbe visada laukia keliolika saldumynų mėgėjų, kurie kaskart užmatę papilnėjusį užkandžių staliuką, siunčia susižavėjimo kupinus meilus ir puola į virtuvelę ruošti arbatos su pienu.

Nė neįtardami, kad aš juos.. ehem.. šiek tiek išnaudoju. Man rodos, tai vadinama simbioze, tiesa?

Šokoladainis

~12 gabalėlių

Reikės:

125g nesūdyto sviesto

100g šokolado (nemažiau 70% kakavos masės)

saujelės riešutų (YPAČ skanu su makadamijom (lietuviškai..?), kurie – ar pastebėjote? – kepiniams suteikia kokosinį prieskonį) (nebūtina)

saujelės džiovintų rūgščių uogų (tinka vyšnios, spanguolės, serbentai..) (nebūtina)

dviejų šaukštų kakavos miltelių

šaukšto su kaupu miltų

šaukštelio kepimo miltelių

trijų šaukštų cukraus (arba daugiau, jei naudojate nesaldytą šokoladą)

dviejų didelių kiaušinių

Gaminame:

Sviestą bei šokoladą supjaustome gabalėliais ir suberiame į karščiui atsparų dubenį. Kaitiname virš nepilno puodo palengva verdančio vandens, maišydami, kol ištirps. Nukeliame nuo ugnies.

Suberiame riešutus ir uogas, jei naudojame.

Suberiame kakavą, miltus, kepimo miltelius ir cukrų. Gerai išmaišome. Atvėsiname.

Supilame kiek paplaktus kiaušinius ir gerai išmaišome, kol gausime vientisą masę.

Tešlą supilame į sviestu pateptą arba kepimo popieriumi uždengtą negilią kepimo formą ir šauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame 15 – 20 min. Skirtingai nei pyragas, šokoladainis neturi pilnai iškepti – įsmeigtas peilis nebus sausas, o viduriukas gali atrodyti kiek skystas, tačiau atvėsęs sustings.

Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal Jamie Oliver (2009), ‘Cook With Jamie: My Guide To Making You A Better Cook’ (London: Penguin Books).

*******

English version

Chocolate brownies

Melt 125g butter and 100g chocolate (no less than 70% cocoa) over a pan of simmering water and mix until smooth. Add some nuts and dried berries (I used macadamia nuts and dried cranberries). Mix in two spoons of cocoa powder, one heaped spoon of flour and one teaspoon of baking powder (you might want to sift those in just in case). Add about three spoons of sugar – or more, if you have a sweet tooth or using unsweetened chocolate. Cool the mixture. Slightly beat two large eggs and mix in until you get a silky consistency.

Bake in a preheated oven (180 degrees) for about 15-20 min and don’t worry if it seems slightly undercooked - brownie will settle whilst cooling. Allow to cool, get a slice and enjoy!

Adapted from: Jamie Oliver (2009), ‘Cook With Jamie: My Guide To Making You A Better Cook’ (London: Penguin Books).

I scream, you scream.. KAM LEDŲ???

Taip, žinau, kad karšta. Ir nėra čia ko tokiu oru sėdėti prie kompiuterių, arba suktis karštoje virtuvėje. Na nebent.. gaminam ledus!

Naminiai braškiniai ledai

Reikės:

riebaus natūralaus jogurto (10% riebumo, jei nerasit – imkit paprastą jogurtą – tik jokiu būdu ne beriebį – ir įmaišykit kelis šaukštus grietinėlės)

braškių (ar kitokių uogų)

cukraus

Gaminame:

Braškes supjaustome, sudedame į puodą, užpilame cukrumi ir paviriname 5-10 minučių, kol suminkštės. Nukeliame nuo ugnies, sutriname blenderiu ar tiesiog sutraiškome kočelu. Atvėsiname.

Šį etapą galima pakeisti paprasčiausiu uogiene. Bet su šviežiom uogom skaniau, tiesa?

Pusę braškių įmaišome į jogurtą, paragaujame, jei reikia – įdedame daugiau cukraus (svarbu! – jorturtas turi būti šiek tiek per saldus, ledai visada mažiau saldūs, kol šalti). Sudedame į indą ir dedame į šaldymo kamerą. (Turintieji ledų gamybos aparačiuką jogurto-braškių mišinį pila tiesiai į šaldiklio dubenį ir seka gamintojo instrukciją, neturintieji - skaito toliau)

Maždaug po pusvalandžio traukiam lauk ir gerai išmaišome šakute nepamiršdami suledėjusių kraščiukų. Grąžiname į šaldiklį.

Procesą pakartojame po valandos. Ir dar po valandos. Šitaip sutraiškysime ledukus ir suteiksime mūsų jogurtui ‘ledinę’ konsistenciją.

Viskas! Paliekamame šaldiklyje per naktį arba ilgiau. Kažkur skaičiau, kad šaldiklyje naminiai ledai gali gyventi apie dvi savaites, nors aš nematau priežasties, kodel ne ilgiau. Antra vertus – tiek neišlauksit. Pažadu.

Sukaitom? Traukiam lauk, palaikom kambario temperatūroje apie 10 minučių, kabiname, valgome papuošę likusiu šviežių braškių užpilu. Skanaus!

Beje, skonis kaip tikrų tikriausių ledų. Visai nejogurtiška!

P.S. O aš pradedu dar vieną 37.5 valandų darbo savaitė šaldiklyje. Taip, ilgos kelnės, kojinės, batukai, vilnonis megztinis.. ir nesvarbu, kad už aklinai uždaryto lango +27. Kolėgė dar ir šalikėliu apsimūturiuoja..

Bet sotus alkano neužjaučia, ar ne? ;-)