Amerikietiški sausainiai juodai dienai (rytui, vakarui…)

Bloga naujiena yra ta, kad pirmas bandymas iškepti pyragą naujojoje orkaitėje baigėsi visiška nesėkme. Sudegęs viršus, žalias vidus.. Panašu, kad mano orkaitė – maksimalistė, vos viena pakopa ir mažytė liepsnelė virsta negailestingai pliekiančia ugnimi.

Gera naujiena yra ta, kad sausainiams pavyko kur kas geriau nei pyragui, nors ir šie iškepė per rekordiškai trumpą laiką. Pašovei, viens du trys, trauk lauk!

Hm. Nors mano meilė sausainiams, manau, gana akivaizdi (vien šiame puslapyje yra dešimt skirtingų sausainių receptų), pyragus aš irgi mėgstu, net labai. Paskutiniu metu, sakyčiau, maniakiškai renku pyragų receptus, o prieš miegą vartau pačią pačiausią pyragų ir pyragaičių bibliją. Taigi. Nuo minties apie gyvenimą be naminių pyragų ima panika. Esu pasiryžusį žūt būt prisijaukinti aikštingąją ponią, netgi termometrą specialiai jai nupirkau ir…sugebėjau PAMESTI pakeliui namo (*^%&*%$&!!).

Gera priežastis pagaliau įsigyti sausainių bibliją?

Paskutiniu metu užsikabinau ties šaldoma sausainių tešla. Labai patinka. Sumakaluoji tešlą, išsikepi kokius keturis sausainius, likusią paskepi šaldiklyje ir pamiršti iki prireiks. Planas-chuliganas sukaupti sausainių kolekciją visiems gyvenimo atvejams. Sezaminiai, šokoladiniai, avižiniai ir, aišku, kaipgi be amerikietiškų gražuolių su šokolado gabaliukais. Jų net atšildyti nereikia! Įsinorėjai, ištraukei keletą rutuliukų, sumetei ant kepimo skardos, keliolika minučių ir viola! Naminiai sausainiai!

Amerikietiški sausainiai su šokolado gabaliukais

(~ 30 didelių sausainių)

 Reikės:

200g sviesto

150g tamsiai rudo arba muscovado cukraus (naudojau šviesiai rudą, nes kitokio neturėjau)

100g paprasto cukraus

dvieju šaukštų augalinio aliejaus

dviejų kiaušinių

šaukštelio vanilės ekstrakto

315g miltų

šaukštelio kepimo miltelių

pusės šaukštelio sodos

žiupsnelio smulkios druskos

~200g gabalėliais supjaustyto tamsaus šokolado

saujelės supjaustytų pekanų arba graikiškų riešutų (nebūtinai)

žiupsnelio geros rupios druskos (naudojau Maldon)

Gaminame:

Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje arba ant viryklės. Sutriname su cukrumi. Supilame aliejų. Įmušame kiaušinius. Sulašiname vanilės ekstraktą. Gerai išmaišome.

Suberiame miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Galiausiai įmaišome šokoladą ir, jei naudojame, riešutus (aš nedėjau, nes neturėjau, ir visgi pasigedau).

Išmaišome ir padedame į šaldytuvą mažiausiai valandai arba į šaldiklį – bent dvidešimčiai minučių.

Iš atšalusios ir sustingusios tešlos formuojame maždaug teniso dydžio kamuoliukus. Sudedame ant pjaustymo lentelės, kepimo skardos ar tiesiog keleto lėkščių ir sugražiname į šaldiklį bent pusvalandžiui. Vėliau tereikia nurinkti sušalusius kamuoliukus, dalį atidėti kepimui, o likusius – sumesti į šaldymui skirtą maišelį ir sugražinti į šaldiklį ateičiai.

Tešlos kamuoliukus sudedame ant skardos palikdami didelius tarpus, pabarstome rupia druska (tikrai tikrai verta, patikėkite manimi!) ir šauname į prišildytą orkaitę. Recepto autorė teikia didelę reikšmę orkaitės temperatūrai. Neatšildytus sausainius siūloma kepti 200 laipsnių orkaitėje apie 8-10 minučių, vėliau sumažinti temperatūrą iki 175 laipsnių ir vėl kepti apie 8-10 minučių. Taip, pasak jos, sausainiai bus traškūs su minkštais viduriukais. Mano karštakošėj orkaitėj (temperatūra nežinoma) sausainiai iškepė per ~10 minučių, tačiau pasižymėjo lygiai tokiomis pačiomis savybėmis. Siūlau paeksperimentuoti įvairiais kepimo būdais, kol rastite Jūsų orkaitėj tinkantį irJums patinkantį variantą.

Kaip visada, dar karšti sausainiai bus minkšti ir trapūs, praaušę sukietės.

Skanaus!

 

Šaltinis: Pam Anderson, CookSmart: Perfect Recipes for Every Day, iš Travelers lunchbox.

P.S. Sprendžiant iš paskutinių įrašų gali pasirodyti, kad aš vien sausainiai ir pyragais gyva. Netvarka. Pažadu pasitaisyti ;-)

Fotoreportažas iš the Taste of London 2010. Geriau vėliau nei niekada!

Va imu ir viešai pasiskelbiu, kur būsiu šį sekmadienį. Regents parke! Maisto festivalyje Taste of London 2011!

Žinoma galėčiau būti didelė karvė ir pasakyti post factum, oi žmonės, KUR aš buvau, va šekit žiūrėkit / skaitykit ir pavydėkit! Bet ne. Iš anksto sakau – ateikit ir Jūs. Rekomenduoju. O jei reikia papildomo stimulo – va, prašau, visus metus vėluojantis reportažas iš Taste of London 2010. Geriau, kaip sako, vėliau negu niekad. Aha?

Festivalis veikia taip: nusiperki bilietus, nusiperki specialių festivalinių pinigų ir skanauji įvairiausių restoranų paruoštus specialiai ragautojams skirtus mini-patiekalus. Bet čia tik dalis viso džiaugsmo. Dar gali eiti į įvairiausias su maistu susijusias pamokas / prezentacijas; prisiragauti / prisipirkti įvairiausių (dažniausiai valgomų) gėrybių; sudalyvauti galybėj loterijų; išgerti vieną, kitą, trečia taurę vyno ar ko stipresnio; papliurpt / pasifotografuoti su garsiais šefais; grįžti namo su sunkiai pakeliamais krepšiais (ir gerokai palengvėjusia pinigine).

Turiu pasakyti, kad man ypač patiko pliurpti su visų tų gėrybių prekeiviais. Rodos – paskutinė diena (sekmadienis), nuovargis, bet ne - šypsenos iki ausų, gera nuotaika liejasi per kraštus, va čia tai festivalis!  (ok, ši moteriškė nesišypso, bet dauguma tikrai šypsojosi, o aš buvau pernelyg užsiėmusi pokalbiais, kad tas šypsenas įamžinčiau)

 

O maistas? Maistas buvo ohoho! Dar namie susidariau sąrašiuką skaniausiai skambančių patiekalų (meniu skelbiamas iš anksto, šiųmetinis čia), bet juo beveik nesinaudojau. Klioviausi akimis, seilėtekiu pamačius vieną ar kitą patiekalą ir eilėmis (turbūt patikimiausias būdas, nenuvylė!).

Trumpas mano skanautų gėrybių sąrašiukas:

Česnakinės straigės su ispaniškos dešra (chorizo) paskaninta koše. The Modern Pantry. Vienas žodis – niam!

Geldutės (ar taip lietuviškai verčiasi scallops?) su čili ir lešiais iš Colony Bar and Grill. Labai skanu.

 

Paprasta, tradicinė, bet labai skaniai paruošta ėriena su žirneliais ir mėtom. Odette’s restoranas.

O čia pats PATS pačiausias patiekalas. Austrės iš Bentley’s Oyster Bar & Grill. Burnoje tirpstanti gaivi jūra. Nežinau kaip kitaip apibudinti. Dieviška. Namo grįžau persivalgiusi, bet vistiek graužiausi, kad užsisakiau tik vieną austrių porciją. Šiemet tikrai atsigriebsiu!

‘Lassi’ pannacotta su Alfonso mango salotom iš garsiojo The Cinnamon Club. Tiesa sakant, nieko pernelyg ypatingo.

 

Kur kas įspūdingesnis desertas – pasakiškai skani, gaivi, kojas lenkianti (iš malonumo, žinoma!) kiaušininio kremo (angl. egg custard) tarta iš Rhodes 24, kurią, beje, gavau dovanų - dienos pabaigoje restoranai pradėjo dalyti neišparduotus anksčiau paruoštus desertus. Patikėkit, jau vien dėl to verta eiti būtent sekmadieniais!

 

Dar viena saldi dovana – pannacotta su šafrane apvirtais rabarbarais ir pistacijų praline iš The Modern Pantry.

Pranešimai / paskaitos pernelyg nesužavėjo, gal todėl, kad nelabai pavyko nusėdėti vienoje vietoje – festivalis didžiulis – norisi viską apeiti! Beje, kitą sekmadienį savo knygą pasirašinės aktorė Gwyneth Paltrow. Nesu didelė gerbėja, tačiau knygą išgyrė jau ne vienas blogeris – mielai pavartyčiau. Tik kažin, ar pavyks prisibrauti.

 

Trinity šefas Adam Byatt džiaugiasi apdovanojimu už geriausią Taste of London 2010 patiekalą - kiaulių kojytės su priedais. Neragavau, nes – savaime suprantama – iki sekmadienio neliko.

Beje, gavau klausimą, ar esu viena iš tų baisiųjų maisto blogerių, kurie (kartais) sukritikuoja jo restoraną, ne, sakau, tai atsinešė apdovanojimą ir sakė – va dabar fotografuok. Paklusau, na negi ginčysies.

Michel Roux ‘senasis’. Čia ko tais piktas, bet šiaip labai malonus senukas.

Tadam! Lietuviai ir, žinoma, lietuviškas alus!

Žinoma, sudalyvavau galybėje loterijoje, užtat dabar gaunu galybę restoraninių reklamų (dėl ko tikrai nesiskundžiu!). Laimėti nelaimėjau. Gal kitąsyk?

Vasara su Pimms. Britiškiau nebūna!

Išvada kaip ir akivaizdi. Ateikit!

(ne, už reklamą man tikrai niekas nesumokėjo ir net bilieto nepadovanojo. o galėtų!)

Chalvos sausainiai. Kai atvės..

Jei aš jums pasiūlysiu dabar pat įjungti orkaitę, jūs mane užmėtysit akmenimis?

Ir visgi. Kažkaip sunku įsivaizduoti, kad kažkur dabar plius 30 ir visa Lietuva turbūt drybso prie ežero, upės arba jūros svajodama apie šaltą ledų kokteilį. Aš gi šianakt miegojau po vilnoniu apklotu, o ką tik apsisiaučiau šilčiausiu džemperiu, nes šalta. Ir nosis kapsi šiek tiek. Įsivaizduojat? Turbūt ne.

Vaje kaip aš norėčiau susikeisti vietomis! Išsitiesti šalia ežero saulei glostant šlapias kasas. Išsiteplioti kremu nuo saulės. Užsidėti skrybėlę ir įsmigti į gerą knygą. Žmonės, man reikia atostogų!

Per paskutines pora savaičių spėjau pakeisti gyvenamąją vietą, siaubingai ja nusivilti (tragiškas dušas, skausmingas čiužinys, tik pusiau veikiantis internetas, ĮSIBROVIMAS SU VAGYSTE, viskam abejingas savininkas), apsirgti, vis tiek eiti į darbą, kur, beje, nėra jokių šansų atostogauti iki vasaros galo. Vasaros galo!!

Sakau. Noriu atostogų. Labai. Ir šilumos. Ir saulės. Ir normalaus dušo. Ir padorios lovos. Bet labiausiai – išsidrėbti prie ežero prie plius 30.

*****

Mėgstat chalvą? Aš – labai. Tai vat čia sausainiai chalvos mėgėjams. Nemėgėjams nepatiks. Nors iš tiesų tai sunku pasakyt. Skonis labai savotiškas. Kambariokai, kurie šiaip nėra dideli eksperimentinių kepinių mėgėjai, sudorojo per pora valandų. Turbūt patiko.

Skanu su puodeliu karštos kavos. Kokia dar karšta kava, sakot? Pala pala. Atvės gi kažkada. Tada ir išsikepsit.

Chalvos sausainiai

(apie 30)

Reikės:

4 šaukštų tirpinto sviesto

115g (1/2 puodelio) cukraus

vieno kiaušinio trynio

pusės šaukštelio vanilės ekstrakto

2/3 puodelio tahini (sezamo pastos) (tikiuosi, kas nors komentaruose, kur galima įsigyti Lietuvoje)

85g (~3/4 236ml puodelio) miltų

3/4 šaukštelių sodos

žiupsnelio druskos

dviejų-trijų šaukštų sezamo sėklų papuošimui

Gaminame:

Sviestą sutriname su cukrumi, įmušame kiaušinio trynį, vanilės ekstraktą ir gerai išmaišome.

Supilame išmaišytą tahini (normalu, kad stiklainyje ji bus persiskyrusi per pusę) ir viską gerai ištriname, kad cukrus kiek įmanoma labiau ištirptų.

Suberiame miltus, sodą ir druską. Išmaišome. Gausime gana tirštą tešlą, jei bus per sunku maišyti mediniu šaukštu, maišome ranka.

Suformuoja du rutulius, suvyniojame į virtuvinę plėvelę ir paliekame šaldytuve bent porai valandų, geriausia – visai nakčiai (jei norite, galite pusę ar net visą tešlą užšaldyti kitam kartui).

Susiruošę kepti, orkaitę įkaitiname iki 170 laipsnių. Tešlą išimame iš šaldytuvo ir nedelsdami (sušilusi tešla bus labai nepaklusni) iškočiojame tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų. Ne itin plonai. Užberiame sesamo sėklas, dar sykį spustelime, kad priliptų.

Išpjaustome sausainius. Jei norite – galite naudoti specialią formą, aš viską išspaudžiau paprasta siauroka stikline.

Dedame ant kepimo popieriumi nuklotos skardos ir kepame apie 15 minučių, kol gražiai parus. Iškepę sasauniai bus labai trapūs, tad geriausia aušinti visą kepimo popierių perkėlus ant vėsinimo grotelių. Atvėsę sausainiai sutvirtės, tačiau vis tiek liks trapoki.

Skanaus!

Ir neištirpkit.

Šaltinis: pagal Sweet Amandine.

Ragaujame ir vertiname: ‘Anchor & Hope’

 

Gal prieš mėnesį A. netikėtai paklausė, kuo bučiau, jei galėčiau tuoj pat rytoj ryte pabusti su visomis tai profesijai reikalingomis žiniomis ir sugebėjimais. Restoranu kritikė, nė nemirktelėjus atsakiau aš. Ir kai pries pora savaičių Pinigų karta parašė laiška su prašymu paruošti Londono restorano apžvalgą, beveik spygtelėjau iš džiaugsmo (bučiau spygtelėjus kaip reikiant, bet buvau darbe ir asmeninį paštą tikrinausi nelabai legaliai, tad….).

Žinoma, anokia aš ir kritikė, net kritikė-mėgėja savęs nelabai pavadinčiau. Mokytis dar oi kiek (pvz. prieš lankantis restorane būtų gerai įsitikinti, kad pasiemiau reikiamą fotoaparato objektyvą arba imti abu – oi!! – bet iš klaidu gi ir mokomės!). Visgi prašymą išpildžiau, sakyčiau, darbas visai malonus.

 

Tai štai - pirmas blynas. Skaitykit ir komentuokit. Gal tada bus ir antras.

Ragaujame ir vertiname: “Anchor & Hope“ – tradicinės britų virtuvės pažiba

Tiesa, kiek keistokas redaktorių sprendimas nepublikuoti restorano adreso, tad visą aktualią informaciją keliu čia:

Anchor & Hope

36 The Cut
London
SE1 8LP
Tel: +44 (0)20 7928 9898

Artimiausios metro stotelės: Southwark, Waterloo.

Pietūs: 12.00 – 14.30 (antradienais – šeštadieniais); 12.00 (sekmadieniais)

Vakarienė: 18.00 - 22.30 (pirmadieniais – šeštadieniais)

Ruginis meduolis. Saulėtoms popietėms, jaukiems vakarams, tingiems pusryčiams.

Paskutinis vakaras čia.

Už nugaros kalnas dėžių mantos (iš kur, iš kur, panele, tiek daiktų?!). Poryt jaukinsiuosi naujus namus.

Jei galėčiau, apsikabinčiau šį namą, šį kambarį (nežinau, kaip įgyvendint). Už tai, kad buvo geri. Už tai, kad čia prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Už tai, kad šias eilutes rašau su šypsena veide, nors, neslėpsiu, išsikraustyti liūdna. Tai toks saldžiarūgštis paskutinis vakaras.

Sode labai gražiai atsisveikino kaimynas strazdas. Atsitūpė ir uždainavo krūme, kol aš su fotoparatu spragsėjau aplink pyragą, o saulės nušviestom medžių viršūnėm šuoliavo voverė.

Gėrėm spindulius, skaitėm savaitgalio naujienas, siurbčiojom arbatą ir valgėm meduolį. O aš kaip užsikirtusi plokštelė kartojau, kaip gera…

*****

Meduolis, beje, nuostabus. Saldus, aštrokas, drėgnas. Kodėl, sakykit, saldžiuose kepiniuose taip retai naudojami ruginiai miltai?

Ruginis meduolis

Reikės:

100g medaus ir 50g molasses (atleiskit, neįsivaizduoju, kaip šis tirštas sirupas vadinamas lietuviškai, jeigu neturite, nesukite galvos ir keiskite medumi. Beje, čia tiesiog idealiai tiktų tamsus viržių medus. Idealiai.)

80g tamsiai rudo cukraus (paprastas netiks, jei nerasite, tiesiog įpilkite vos daugiau medaus, šviesus cukrus čia netiks)

pusės šaukštelio šviežiai malto juodo pipiro

po nugriebtą šaukštelį maltų gvazdikėlių, cinamono, muskato, imbiero (jei neturite visų – dėkite, ką turitę, galit, jei norit, paragauti tešlą ir įdėti daugiau, jei pasirodys, kad reikia)

150g sviesto

trijų kiaušinių

nutarkuotos vieno apelsino arba citrinos žievelės

150g smulkintų cukruotų citrusų žievelių (jei gyvename Britanijoje, ieškokite kažko tokio, jei neturite ir nežinote, kur ieškoti, tiek jau to, bus gerai ir be)

poros saujų smulkintų graikiškų arba kitokių riešutų (idealiu variantu prieš tai paskrudintų orkaitėje arba sausoje keptuvėje)

200g ruginių miltų

šaukštelio kepimo miltelių

Gaminame:

Medų, cukrų ir prieskonius supilame į nedidelį puodą, dedame ant viryklės ir kaitiname, kol beveik užvirs.

Nukeliame nuo ugnies, įmaišome kubeliais supjaustytą sviestą, maišome, kol ištirps.

Kiek atvėsiname, įmušame kiaušinius, gerai išmaišome.

Įtarkuojame žievelę, suberiame cukruotas žieveles ir riešutus. Išmaišome.

Suberiame miltus ir kepimo miltelius.

Pilame į sviestu ar aliejumi pateptu kepimo popieriumi nuklotą kepimo formą. Kepame iki 180 laipsnių ikaitintoje orkaitėje apie pusantros valandos, kol įkištas sausas peilis išlįs beveik sausas. Tiesa sakant, kiek bekeptumėt viduriukas vistiek lieka drėgnas (patikrinta!). Jei pasirodys, kad viršus jau dega, o vidurys – neiškepęs, pridenkite folija ar kepimo popieriumi.

 

Štai ir viskas. Kiek paaušinus verčiame ant aušinimo grotelių ir ilgai nelaukę pjauname pirmąją riekutę.

Pyragas skanus tiek šiltas, tiek šaltas, o dar skanesnis kitą rytą paskrudintas skrudintuvėje ar orkaitėje. Būtinai išbandykit!

Šaltinis: adaptuota iš Dan Lepard.