Mergaitiškos sveikuoliškos salotos ir saujelė bar(m)besių

Vai vai vai. Paburbėsiu šiek tiek. Galima? Tai vat. Burbu.

Vos sužinojusi apie gresiantį išsikraustymą prisižadėjau nebesnausti, gaminti ir fotografuoti, fotografuoti, fotografuoti. Ir ką? Spėkit. Nebuvo laiko noro apšvietimo laiko nuotaikos laiko apšvietimo laiko laiko laiko laiko laiko laiko laiko.

Įsimylėjau mielinę tešlą! Iškepiau begalę bandelių, pyragų ir pyragaičių. Išgalvojau super pusryčius. Labai sveikus. Ir kitus, mažiau sveikus, bet nemažiau skanius. Organizavau BBQ, pamaitinau krūvą žmonių (suskaičiavom nuo 40 iki 50, tikslus skaičius tebėra diskusijų objektas). Nenufotografavau nieko. wtf?!

O už dviejų savaičių gyvensiu name su tamsia tamsia virtuve, dar tamsesniu valgomuoju ir, aišku, be jokio stalo lauke. Tai kaip tada?! Aaaa na bent turėsiu ką kaltint…

Bet, aišku, niekam čia tai neįdomu. Jums reikia receptų ir nuotraukų, o aš esu bloga blogerė, blevyzgoju čia vietoj to, ka šį norą patenkinčiau.

OK. Receptas.

Gamintas ir įamžintas prieš šimtą metų. Nežinau, ar kam šiuo metu aktualus / naudingas, nes kale (‘kopūstinė daržovė’ anot internetinio žodyno, na tiek tai aš žinau, o verčiasi kaip?!) jau labai seniai nemačiau parduotuvėse. Pagooglinau ir sužinojau, kad, nors auga visus metus, geriausia ir skaniausia būna nuo rudens iki pavasario (na labai geru laiku receptas, ką ir besakysi!)

Na bet jei pasiseks ir rasit, parduotuvėje ar pas darže pas bobutę, čiupkit ir gaminkit salotas. Labai skanios, labai sveikos, šiek tiek sūrios, šiek tiek rūgščios, labai gaivios!

Ir dar man atrodo, kad būtų skanu su rūgštynėm (tik tada reikėtų kur kas mažiau citrinos, gal net visai be!). O gal net jaunutėm dilgėlėm??

Kale kopūsto salotos su duonos skrebučiais

Vienam valgytojui (greičiau jau -JAI) reikės:

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

poros šaukštų citrinos sulčių

skiltelės česnako

žiupsnelio rupios druskos

žiupsnelio pipiro

poros riekučių vakarykštės padžiuvusios baltos duonos (arba paskrudintos šviežios)

parmezano ar panašaus sūrio

poros saujų kale kopūsto

Gaminam:

Alyvuogių aliejų sumaišome su citrinos sultimis, sutrintu arba smulkiai supjaustytu česnaku, druska ir šviežiai maltu pipiru. Supilame ant kubeliais supjaustytos duonos. Gerai išmaišome ir pamaigome (šaukštu ar net kočėlu), kad susigertų. Pritarkuojame parmezano. Paragaujame. Jei reikia, dedame daugiau druskos, česnako ar citrinos.

Kale supjaustome kąsnio dydžio gabalėliais. Suberiame duoną su padažu. Jei norime, užberiame dar saują kitą smulkiai sutarkuoto parmezano.

Štai ir viskas. Labai sveikos mergaitiškos salotos.

Šaltinis:

pagal Tea and Cookies

 

Klausykit, o kaip Jūs randat nuotaikos apšvietomo laiko noro laiko laiko laiko laiko taip gražiai fotografuot?!

Karamelinė bananų duona. Jie pasakė taip!

Dienos bėga kaip valandos; savaitės, mėnesiai pralekia pro šalį; mano galvoje ir užrašų knygelėje liejasi mintys bei idėjos; jei kas galėtų paskolinti laiko, aš tikrai išmainyčiau į didelį pyragą.

Anokia čia paslaptis, kad vos prieš savaitę svajonių princas Viliamas patapo vedusiu vyru. Graži nuotaka, nelabai graži suknelė, labai žavinga pamergė. Bent jau taip vestuves ‘susumavom’ mes su buvusiais ir esamais kambariokais, kurie spacialiai šiai progai pripirko picų, atsidarė vyno (palaukėm 12kos, visgi), atsinešė braškių ir ledų.

Aš kepiau bananų duoną.

Taip, ir vėl. Ir turiu pasakyt, kad ši yra KAŽKAS TOKIO. Turbūt skaniausia ever. Bananų ir karamelės skonio. Nors veganiškoji irgi buvo labai labai, gaminau taip seniai, kad nebepamenu, kuri geresnė. Teks iškepti abi ir palyginti. Tik duokit laiko, o bananai čia liejasi per kraštus (pound a bowl, pound a bowl!)

(atleiskit už nevykusias nuotraukas, ne blogui jos buvo skirtos, bet negaliu nepapasakot apie šitą atradimą)

Bananų duona nr.3

Reikės:

dviejų didelių labai prinokusių bananų (~200g)

poros šaukštelių citrinos sulčių

125g kambario temperatūros sviesto

125g tamsiai rudo cukraus (būtinai!)

vieno kiaušinio

šaukštelio vanilės ekstrakto

200g miltų

2 šaukštelių kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

1/2 šaukštelio malto/tarkuoto muskato

saujelės smulkintų graikiškų arba pekano riešutų

~50g šokolado gabaliukų

Gaminame:

Bananus sutriname šakute, sumaišome su citrinos sultimis ir atidedame į šalį.

Sviestą ir cukrų sutriname mediniu šaukštu iki purios masės. Supilame lenvai su vanile paplaktą kiaušinį. Įmaišome bananus. Gerai išmaišome.

Įsijojame pusę miltų, kepimo miltelius, muskatą, įberiame druskos, atsargiai išmaišome metaliniu šaukštu šaukštu arba, dar geriau, balloon whisk (sos! kaip šis dalykas vadinamas lietuviškai???). Atsargiai įsijojame ir įmaišome likusius miltus.

Švelniai įmaišome riešutus ir šokoladą.

Supilame į kepimo popieriumi padengtą kepimo indą, šauname į iki 160 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepame apie valandą, arba kol įsmeigtas peilis išlįs sausas.

Štai ir viskas. Jungiame televizorių, stebime dvigubą I will, braukiam ašarą.. (buvo ir tokių!!!)

Šaltinis: mano naujoji kepinių biblija Gaitri Pagrach-Chandra, Warm Bread and honey cake, (London, Pavilion books, 2009).

Bulvių ir žirnelių salotos. Beveik karališkos, labai vestuvinės.

Visai patinka man taip. Po keturių dienų savaitgalio, trys dienos darbo, o tada vėl keturių dienų poilsis. Kad dažniau taip! Miegosim iki pietų, dėkosim princui Wiliamui ir žiūrėsim arba nežiūrėsim princiškų vestuvių transliacijos. Net drabužių parduotuvės paskutinėm dienom apsikarstė Britanijos vėliavomis, jaunavedžių nuotraukomis ir plakatais su sveikinimais bei palinkėjimais Viliui ir Keitei. Reagavau skeptiškai, kol vienas protingas žmogus nepriminė, kad vargšai britai neturi jokios nacionalinės, anei nepriklausomybės dienos, tad bet koks karališkas įvykis iš esmės yra to kompensacija. Ech, na negi gaila! Lai švenčia! Gal ir aš prie kokio nors street party prisijungsiu! Bent jau išsimiegosiu tikrai!

Galėjau, žinoma, papublikuot kokį nors keksiukų su mėlynu-raudonu-baltu glaistu receptą. Bet negi kepsit. Geriau papasakosiu apie salotas. Vasara šiaip ar taip. Ar bent jau pavasaris užu balos. Pas mus tai vasara.

Šios salotos man atrodo be galo britiškos. Nors negaliu apibrėžti, kodėl. Gal dėl žirnelių ir mėtų kombinacijos? Bet kokiu atveju, skanu. Ypač šalia ką tik lauke keptų dešrelių. Arba šašlykų. Žiūrint, kurioj balos pusėj vestuvių transliaciją stebėsit Jūs. Stebėsit?

Britiškos salotos

Reikės:

Poros saujų kubeliais supjaustytos šoninės

Kokio pusės kilogramo bulvių (geriausia, žinoma, mažutėlių šviežutėlių pavasarinių!)

Maždaug pusantro puodelio žirnelių (kiek norit, tiek ir reikės) – tinka tiek švieži, tiek šaldyti (šaldyti net geriau, nes, nebent jūsų daržas visai šalia virtuvės, nuskinti žirneliai labai greitai praranda visą savo skanumą ir saldumą, todėl ir šaldomi jie paprastai vos kelios valandos nuo nuraškymo)

Nepilnos stiklinės balto vyno

Šaukšto su kaupu grūdėtų garstyčių

Didelio šliūkšnio (kokių 4 šaukštų) riebios grietinėlės

Šviežiai malto pipiro

Šviežių mėtų lapelių (nebūtina)

Gaminame:

Bulves supjaustome riekutėmis, užpilame vandeniu, užverdame ir verdame, kol suminkštės. Bulvėms išvirus suberiame žirnelius ir paviriname dar minutę, bet ne ilgiau. Nukošiame.

Šoninę suberiame ant įkaitintos keptuvės ir kepiname pamaišydami, kol parus ir apskrus. Pilame vyną, paviriname, kol kiek nugaruos. Dedame garstyčias, pilame grietinėlę. Kaitiname nuolat maišydami, kol ims tirštėti. Išjungiame ugnį. Įmalame pipiro.

Bulves ir žirnelius verčiame į salotinę, pilame padažą. Išmaišome, suberiame stambiai suplėšytus mėtų lapelius ir nešame ant stalo.

Labai skanus garnyras!

Šaltinis: turbūt kažkur kažkada kažką panašaus mačiau/skaičiau/ragavau, bet šiaip iš galvos.

Naikinam atsargas I. Lęšių ir morkų sriuba.

Jau rašiau, kad šeimininkei netikėtai pardavus namą, vėl gyvenu kraustymosi nuotaikomis. Ironiška, bet tos neišpakuotos dėžės taip ir liks spintoje dar gerą mėnesį, kurio metu pasižadėjau iš paskutiniųjų pasidžiaugti dabartiniu namu, su  išgirtąja svajonių virtuve & co. Visokeriopai pasižadu prieš išsikraustuves iki valios prisidžiaugti sodu ir surengti ten trenksming BBQ vakarėlį. BŪTINAI. Rain or shine. Svečiai lai rūpinasi mėsom ir dešrom, o aš ruošiu salotas ir ištaisysiu milžinišką salotų barą. Sąrašas jau užrašinėje. Va taip vat.

Antras pasižadėjimas – suvartoti kiek įmanoma daugiau maisto atsargų. Ar sakiau, kad vos prieš kelis mėnesius turbūt pusė mano mantos (kurios buvo LABAI DAUG) sudarė virtuvės rakandai ir… maistas? O taip. Įvairiausi miltai, kruopos, pupos, riešutai, ryžiai, actai, aliejai.. na, įsivaizduojat. Dabar gi prisižadėjau pasimokyt iš senų klaidų, sudaryti sąrašiuką ir uoliai vartoti nesibaigiančių maišelių turinį. Ir nepirkti nieko, ko nesuvalgysiu iki birželio pradžios. Pasakyta – padaryta. Ne tik kad sąrašą sudariau, bet jau vieną punktą brūkšt ir išbraukiau!

Trečias pasižadėjimas – vėl imti į rankas fotoparatą ir naudotis paskutiniu šviesios ir didelės virtuvės mėnesiu. Be jokių o bet tačiau jeigu.

Susumavę antrą ir trečia punktus gauname šį įrašą. Raudonųjų lęšių atsargas pribaigusią Raudonųjų lęšių ir morkų sriubą, kuri – perspėju – gali sukelti prieklausomybę. Bent iki tol, kol spintelėje tebeturit saujelė lęšių. O tada…?

Tada reikės sugalvoti, kaip sudoroti kalną grikių, džiovintų grybų, keturių rūšių ryžius, keturių ryšių miltus ir devynes galybes įvairiausių pupelių. Pasiūlymus siųsti čia.

 

Raudonųjų lęšių ir orkaitėje apkeptų morkų sriuba

Reikės:

bent šešių nemažų morkų (atrodys per daug, bet kepdamos jos gerokai susitrauks)

šlakelio aliejaus

šaukštelio kumino sėklų

žiupsnelio druskos

žiupsnelio šviežiai maltų pipirų

svogūno

žiupsnelio čili dribsnių

pusės šaukštelio kajeno pipiro

trečdalio šaukštelio rūkytos paprikos miltelių

dviejų stiklinių daržovių sultinio (paieškokit ekologiško, juose paprastai būna mažiau skonio stipriklių, čia reikia būtent švelnaus sultinio, o ne druskos ir skonio stipriklių bombos)

nepilnos stiklinės raudonųjų lęšių

šlakelio citrinos sulčių (nebūtinai)

Gaminame:

Morkas supjaustome nemažais šiaudeliais, suberiame į kepimo skardą, užpilame šlakelių aliejaus, įberiame kumino, druskos ir šviežiai malto juodojo pipiro. Kepame ~190 laipsnių karštumo orkaitėje, kol suglebs ir parus (apie pusvalandį). Suberiame šiaudeliais supjaustytą svogūną, viską išmaišome ir kepame dar apie 10 – 15 minučių.

Kiek atvėsinę iškepusias morkas ir svogūnus supjaustome kasnio dydžio gabalėliais (nebūtinai).

Puode įkaitiname šlakelį aliejaus, suberiame čili dribsnius, morkas ir svogūną. Išmaišome. Suberiame kajeno pipirą ir paprikos miltelius, pakepinama pora minučių.

Supilame sultinį ir lęšius. Užviriname ir vedame apie 20 minučių, kol lęšiai ‘pasileis’, o sriuba sutirštės. Išjungiame ugnį, įspaudžiame šlakelį citrinos sulčių. Paragaujame, jei reikia įberiame daugiau druskos, prieskonių ar citrinos.

Štai ir viskas!

Labai skani sriuba, kurią viriau galybę kartų ir kaskart vis kitaip. Manau, kitą sykį pabandysiu kartu į keptuvę su svogūnu įmesti ir smulkinto šviežio imbiero, bet tai jau bus kituose namuose, kitoje virtuvėje, nes lęšiai baigti! Skanaus!

Šaltinis: adaptuota pagal The Wednesday Chef.

Panašių sriubų užtikau ir Claudia Roden A New Book of Middle Eastern Food – pirma receptų knygą, kuria rytais skaitau pakeliui į darbą!

Citrinų pyragas. Saldžiam gyvenimui.

 

Penkios savaitės! Tiek laiko apmirė transliacijos iš Žiupsnelio radijos.

Per šias savaites įvyko krūva dalykų. Į Londoną atėjo vasarą. Nužydėjo vyšnios. Šeimininkė pardavė namą. Darbe apsigyveno pelės ir žiurkės (šiandien ryte vieną radau ANT SAVO STALO) (išėjau namo).

Išvaikščiojau Barseloną. Ėjau į pasimatymus. Gėriau vyną. Valgiau ledus. Ėjau į teatrą. Deginausi parke. Burbėjau ant Londono metro. Žiurėjau Lost. Viriau sriubas. Maišiau salotas. Kepiau pyragus.

Nes viskas yra, buvo ir bus gerai. Nes kai gyvenimas tau duoda citrinų, galima jas nuplauti / nutarkuoti / išspausti / supjaustyti. Apvirti karamėlės sirupe. Iškepti citrinų pyragą.

Ir citrinų neliko. Tėra tik labai skanus pyragas. Ir žolelių arbata moliniam puodely. O ko daugiau reik?

Citrinų pyragas

Reikės:

150g kambario temperatūros sviesto

200g demeraros cukraus

4 kiaušinių

citrinos (žievelei)

90g maltų migdolų

90g miltų

pusės šaukštelio kepimo miltelių

Viršui:

Vienos didelės arba poros mažesnių citrinų (geriausia - be vaškuoto viršaus)

2 šaukštų demeraros cukraus

Sirupui:

2 šaukštų demeraros cukraus

vienos didelės citrinos (tos pačios, kurios žievelę įtarkuosime į tešlą)

Gaminame:

Paruošiame papuošimą: viršui skirtą vieną arba dvi citrinas gerai nuplauname, supjaustome plonomis riekelėmis, išimame sėklas. Vienu sluoksniu sudedame į puodą, užberiame cukrumi, užpilame keturiaus šaukštais vandens ir kaitiname ant vidutinės ugnies apie penkias minutes, kol vanduo beveik išgaruos, o citrinos aplips tąsiu sirupiu.

Ruošiame pyragą: kambario temperatūros sviestą mediniu šaukštu išsukame su cukrumi, kol turėsime purią masę. Tai gali kiek užtrukti. Įmušame kiaušinius, gerai išmaišome. Įtarkuojame vienos citrinos žievelę.

Suberiame migdolus, įsijojame miltus ir kepimo miltelius (šitaip pyragas iškils geriau nei beriant paprastai). Atsargiai išmaišome metaliniu šaukštu, kad neišmušume oro.

Tešlą sudedame į kepimo popieriumi ištiestą kepimo skardą. Viršuje išdėliojame karamelizuotas citrinos skilteles.

Šaunamą į iki 160 laispsnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie 50 minučių, kol įsmeigtas peilis arba pagaliukas išlįs sausas.

Kol pyragas kepa, paruošiame sirupą. Išspaudžiame citrinos sultis ir sumaišome su cukrumi. Nieko tokio, jei cukrus neištirps.

Iškepusį pyragą subadome smailiu pagaliuku (aš šiam tikslui naudoju BBQ skirtą medinį iešmuką) ir užpilame sirupu. Paliekame atvėsti.

Viskas! Skanaus! Valgom kaip išmanom, man labai skanu su šlakeliu šalto natūralaus jogurto. Beje, pyragas puikiai laikosi, skonis tik gerėja, tad drąsiai galima kepti ‘ateičiai’.

Šaltinis: adaptuota pagal Nigel Slater, The Kitchen Diaries (London: Fourth Estate, 2007).