Imbierinė bananų duonelė ir knygų maniakės išpažintis

Maža paslaptis, kad priklausau sektai. Tai pačiai, kurios veikloje vienai ar kitaip dalyvauja didžioji dalis maisto blogerių ir jų draugų. Receptų knygų sekta, vadinasi mūsų organizacija. Ir nieko čia keisto, ar netikėto, turbūt, kad kaskart knygų lentynoje pamačius naują leidimą man pakyla kraujospūdis, išpila šaltas prakaitas, parausta skruostai, sužimba akys. Ir čia nieko keisto, turbūt, kad kiekvieną savaitgalį apibėgu visas mylimiausias knygomis prekiaujančias labdaros krautuvėles; kad atitinkame knygyno skyriuje galiu praleisti mažiausiai pusdienį; kad Amazonės wishlistas susideda iš ne vieno ir ne dviejų puslapių; kad ta pati Amazonė vis siūlo apžvelgti ir įvertinti dviženklį skaičių (tsss…) naujausių pirkinių. Ir jau tikrai nieko keisto, kad bibliotekos sąskaitoje visada maksimalus knygų skaičius, ar kad visos jos – kaimynės iš F raide pažymėtos lentynos..

Bet žinot, kas visgi keista? Gilus atodūsis. Iš knygų aš visgi beveik negaminu. Na, gaminu, bet retai. Kur kas rečiau nei iš maisto tinklaraščių. Ir tikrai ne taip dažnai, kaip norėčiau. Ir tikrai neproporcingai braškesiui knygų lentynoje. Ar banko sąskaitos išklotinei. Ir absoliučiai negaliu paaiškinti, kodėl. Ir vėl, ir vėl pasižadu, kad nepirksiu naujos knygos neišbandžiusi bent vieno recepto iš paskutiniosios. Ir? Perskaitau, dažnai po du kartus, pridėlioju skirtukų, šauktukų, trigubų šauktukų, o rankos tiesiasi prie naujos knygos, kyla kraujospūdis, rausta skruostai, sužvilga akys.

Todėl šiandien vieša atgaila. Ir receptas. Iš knygos!

Tik ar privalu prisipažinti, kad į knygą ir receptą atviliojo įrašas tinklaraštyje?

D'oh!

Imbierinė bananų duonelė su juoduoju šokoladu

Reikės:

trijų nemažų gerai prinokusių bananų

dviejų kiaušinių

85g sviesto

60ml natūralaus jogurto

šaukštelio vanilės ekstrakto

120g cukraus

žiupsnelio druskos

pusės šaukštelio kepimo miltelių

220g miltų

dviejų - trijų saujų kristalizuoto imbiero gabalėlių (jeigu nerasite pirkti, improvizuokite: šviežią imbiero šaknį supjaustykite gababėliais, suberkite į puodą su šiek tiek vandens ir keliais šaukštais cukraus, pavirinkite, kol gausite tirštą sirupą, atvėsinkite ir naudokite. Nevisai tas pats kaip kristalizuotas imbieras, bet ne mažiau skani versija!)

poros saujų gabalėliais supjaustyto juodo šokolado

Gaminame:

Bananus sutriname šakute. Sviestą ištirpiname mikrobangų krosnelėje.

Kiaušinius lengvai paplakame, supilame jogurtą, trintą bananą, sviestą, cukrų ir vanilės ekstraktą. Išmaišome.

Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. Įberiame druskos. Išmaišome.

Suberiame imbierą ir šokolado gabalėlius. Išmaišome.

Orkaitę įkaitiname iki 180 laipsnių karščio.

Tešlą sukrečiame į riebalais išteptą kepimo formą.

Kepame apie valandą, arba kol įkištas peilis išliks sausas. Jei viršus ims ruduoti per anksti, kepimo pabaigoje pridengiame aliuminio folija.

Skanaus!

Ir linkėjimai knygų mugei!

Šaltinis: Molly Wizenberg (2009), A Homemade Life: stories and recipes from my kitchen table (New York: Simon & Schuster).

Kava, vaškės ir obuolių pyragas bei 7 tiesos arba ne

Kad jau merginos taip gražiai apdovanojo (Ačiū! Ačiū! Ačiū!),

nelieka nieko kita kaip atsinešti puodelį kavos, gabalėlį pyrago, įsijungti kompiuterį, pasukti galvą ir surašyti septynias tiesas apie save.

1) Gimiau ir užaugau Utenoje. Nors, meluoju. Gimimo liudijime įrašyti Sudeikiai. Vienas gražiausių miestelių pasaulyje, šalia myliausio Alaušo ežero, po kurį kažkada ropojau, vėliau išmokau plaukti, o tada jau plaukiojau ir plaukiojau turbūt kiekvieną vasaros atostogų dieną. Beje, vakar sporto klubo instruktorius labai gyrė mano chest stretch. Sakė, negali būti, kad visą dieną klapsiu kompiuterio klavišais. Ha! Ačiū, Ežere!

2) Galėjau tapti aktore. Buvau gavusi rimtą pakvietimą studijuoti aktorystę, bet pasakiau ne. Nesigailiu, bet kartais pagalvoju, o jei būčiau sutikus?! Įdomu, kokiam pasaulio kampe dabar gyvenčiau, ką veikčiau, kas būčiau?

3) Niekada nesu išvažiavusi, išplaukusi ar išskridusi iš už Europos ribų. Gėda palėda.

4) Esu labai prasta draugė-per-atstumą. Neatrašau laiškų, nesėdžiu skype. Viskas todėl, kad esu chroniška atidėliotoja. Vėliau/rytoj/poryt/kitą savaitę – va kokia siaubinga mano mantra kasdieninė. Užskaitom kaip punktą (5)?

6) Dievinu arbatą. Į naujus namus atsivėžiau tik dvi dėžes arbatos, nes visas kitas išdalinau draugams. Tai žinodamas darbinis secret santa padovanojo didelį arbatos puodą ir arbatėlių kolekciją. Ačiū jam!

7) Negeriu pieno. Užtat mėgstu kefyrą. Su karštom bulvėm ir krapais. Nirvana!

 

Dabar skambant būgnams reikia apdovanojimą perdovanoti kažkam kitam. Kažin, ar beliko bent vienas neapdovanotas tinklaraštis Lietuvos pabangėj?

Turbūt, kad ne, todėl tituliuką ir karštus linkėjimus perduodu be galo šiltam, gražiam ir tikrai stilingam blogui po Londono saule – Manomine. Beje, man rodos, mes dabar net dar labiau kaimynės ;-)

O dabar apie fantastišką Varškės ir obuolių pyragą. Receptą nusižiūrėjau iš Beatos draugės Vilmos. Beveik nieko nekeičiau, tik naudojau riebią varškę ir ne tris, o du kiaušinius, nes pabijojau, kad įdaras išplauks (bet kitąsyk turbūt mušiu visus tris!). Tad nedubliuosiu ir neperrašinėsiu. Spauskit nuorodą ir junkit orkaites! Labai paprasta, o kaip skanu!!!

Ir šiaip, kad pyragas pavyko, supranti, kai tavo kambariokės ir visos jų draugės jau po pirmo kąsnio meldžia recepto. Kambariokės ir jų draugės, kurios šiaip negamina.

Geros Nuotaikos Granola

Pakalbėkim apie nuotaiką.

Ar jums reikia ypatingos nuotaikos maisto gaminimui?

Man – taip. Galiu visą savaitę svajoti apie laisvą vakarą, kurio metu išbandysiu seniai nusižiūrėtą granolos receptą, bet kai tas vakaras visai netikėtai ima ir išpuola – tiksliau, dėl kažkieno kaltės pranyksta seniau numatyti planai, – mane pakeri dėdė apmaudas ir iki virtuvės man kaip iki mėnulio. Nenoriu.

Maisto gaminimui man reikia nuotaikos. Kai ryte už lango žadina patarškos paukščiai, kai geriausia draugė pažeria visą glėbį komplimentų (R., tu nereali!!!), kai pusę nakties prasisukus šokių aikštelėj naktiniame autobuse susipažįstu su žaviais kaimynais, tada man labai norisi atsiversti mylimiausią tinklaraštį/knygą/žurnalą, besti pirštu į kažkada seniai seniai pasižymėtą receptą, bėgti į virtuvę ir, skambant regio muzikai (mūsų senas magiukas tepagauna regio radijo stotį, kuri kas pusvalandį groja mano mėgstamiausią reklamą ‘come back to Jamaaaaica… come back to your peeeeopleee.. your country neeeeeds you…’), pjaustyti, berti, maišyti, žerti, uosti….

Ir tada po namus pasklinda (kartojuosi, bet gi tikrai – sklinda!) labai pyragiškas kvapas, o kaimynai trina rankas ir kaičiasi arbatą (oops!). Aš gi traukiu lauk didžiulę skardą šviežutėlės granolos ir dar šiltą vėsinu gaiviu jogurtu. Ummmhhh… štai koks geros nuotaikos skonis.

Geros Nuotaikos Granola

Visų ingredientų kiekiai iš akies, o ir patys ingredientai (na, gal išskyrus avižas, aliejų ir klevų sirupą) - jokiu būdu neprivalomi. Siūlau eksperimentuoti, dėti ką mėgstat ir turit, praleisti ko nemėgstat arba neturit. Kitaip tariant, begalinė erdvė improvizacijai!

Reikės:

stiklinės avižų, skirtų avižų košei

3/4 stiklinės grubiai (į dvi – tris dalis) supjaustytų migdolų (arba kitokių riešutų)

3/4 stiklinės kokoso drožlių

po porą šaukštų moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėklų

šaukštelio cinamono

žiupsnelio rupios druskos

dviejų – trijų šaukštų alyvuogių aliejaus

dviejų – trijų šaukštų klevų sirupo

stiklinės džiovintų abrikosų

stiklinės džiovintų vyšnių (siūlo recepto autorius) arba spanguolių (siulau aš)

Gaminame:

Avižas, riešutus, kokosą, moliūgų, saulėgrąžų ir linų sėklas sumaišome, įberiame cinamo ir druskos.

Puodelyje sumaišome aliejų ir klevų sirupą, pilame ant avižų mišinio, gerai išmaišome.

Mišinį pilame ant kepimo popieriumi uždengtos skardos, šauname į iki 175 laispnių karščio įkaitintą orkaitę ir kepame apie pusvalandį, arba kol gražiai parus. Karts nuo karto pamaišome.

Traukiame iš orkaitės, įmaišome vyšnias ir/arba spanguoles bei gabaliukais sujaustytą abrikosą.

Viskas! Čiumpame dubenį, pilame jogurtą, kabiname granolą. Likusią atvėsiname ir supilame į granolos indą. Gausime maždaug vieną didelį litrinį stiklainį.

Pradedame geros nuotaikos savaitę!

Šaltinis: Jamie Oliver Jamie’s Food Revolution per Sweet Almandine (fantastiškas tinklaraštis!)

Citrusinis Pyragas. Namams, kurių nereikia jaukintis.

 

Į langą barbena londoniškas lietus, po langu striksi voverė, o aš tarškinu klavišais savo naująjame kambaryje. Spintoje paslėptos kelios dar neišpakuotos dėžės, bet ant staliuko jau garuoja lietuviškų žolelių arbata, lentynoje pagal dydį tvarkingai išrykiuotos trys dėžės (!) maisto gaminimo knygų, po stalu guli pora minkštutėlių šlepečių, kampe vasaros laukia raudonas dviratis.

O didžiulėje virtuvėje (!!) aušta ir savo aromatu kaimynus iš kambarių vilioja Citrusinis Pyragas. Jau nuo pirmo kasnelio gnybšteli liežuvį, kutena gomurį ir kužda ‘dar’

Tegul lyja. Aš namie.

 

Citrusinis Pyragas

Reikės:

140g miltų

šaukšto su kaupu kukurūzų krakmolo (bet jei neturit - nebūtina)

šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnelio druskos

3 kiaušinių

200g cukraus

nutarkuotos greipfruto žievelės

nutarkuotos citrinos žievelės

nutarkuotos apelsino žievelės

šaukštelio vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus

poros šaukštų citrinos sulčių

230ml geros kokybės alyvuogių aliejaus

Aptepimui*:

pusės greipfruto sulčių

pusės stiklinės cukraus pudros

Gaminame:

Kiaušinius išplakame su cukrumi ir nutarkuotomis citrusinių vaisių žievelėmis. Supilame vanilę, įspaudžiame citrinos sulčių. Supilame aliejų. Išmaišome.

Įsijojame miltus, kepimo miltelius ir krakmolą. Įberiame žiupsnelį druskos. Išmaišome.

Orkaitę įkaitiname iki 175 laipsnių karščio.

Kepimo formą ištepame riebalais. Supilame tešlą. Šauname į orkaitę ir kepame apie pusvalandį, kol pyragas kiek parus, o įkištas peilis išlįs švarus.

*Aptepimas čia tikrai nėra būtinas, skanu ir be jo. Bet jei norime dar drėgnesnio pyrago, greipfruto sultis sumaišome su cukraus pudra ir apšlakstome atvėsusį pyragą.

Skanaus!

 

Šaltinis: Cory Schreiber & Julie Richardson Rustic Fruit Desserts pagal Sweet Amandine.

Atsargiai – karameliniai sezamo sausainiai!

Sakykit ką norit, bet kai kiekvienas maisto tinklaraštis puola KEPTI – sausainius, meduolius, tortus, pyragus ir pyragaičius, - supranti, kad neišvengiamai artėja Kalėdos. Su privalomu prieškalėdinio kepimo užkratu, nuo kurio nei vaistų, nei imuniteto aš tikrai neturiu. Atrodo, galėčiau kokią savaitę nekelti kojos iš namų ir kepti kepti kepti!

Deja! Darbo ir nedarbo kalendorius perpildytas iki paraščių, o aš vis dar laukiu laisvesnio vakaro kalėdinių dovanų medžioklei! Taigi apie valandas virtuvėje tegaliu pasvajoti, bet tai nereiškia, kad dabar šalia neturiu krūvėlės tąsiai traškių (aha!) karamelinių sezamo sausainių (alternatyvus pavadinimas: tik-nekepkit-vieni-namie-nes-viską-suvalgysit-nesakykit-kad-neperspėjau)!

Oi galėčiau dar visą sąrašą pagyrų prirašyti, bet… kaip ir Luisa iš Wednesday Chef, paragavau ir likau be (protingų) žodžių…

Karameliniai sezamo sausainiai

Reikės:

pusantro šaukšto sviesto (kiek vėsesnio nei kambario temperatūros)

stiklinės šviesiai rudo cukraus

kiaušinio

2 šaukštų miltų

pusės stiklinės sezamo sėklų

šlakelio vanilės ekstrakto

žiupsnelio rupios druskos

Gaminame:

Sviestą ištriname su cukrumi iki smėlį primenančios konsistencijos.

Įmušame kiaušinį, gerai išmaišome.

Suberiame miltus, sezamo sėklas, druską, vanilės ekstraktą ir viską gerai išmaišome.

Kepimo skardą užtiesiame kepimo popieriumi (būtinai!). Dedame nedidelį šaukštą tešlos ir peiliu kiek palyginame. Būtinai paliekame didelius tarpus, antraip gausime vieną didelį sezamo saisainį (nors kas čia blogo??).

Šauname į iki 175 laipsnių įkaitintą orkaitę šešioms minutėms, kol švelniai rustels. Kita vertus, laikas priklausys nuo jūsų orkaitės ir norų – trumpiau kepti sausainiai bus tąsesni, ilgiau – traškesni, bet jokiu būdų nepalikite per ilgai, nė nepajusite, kaip sudegs (arba pajusite per vėlai ha ha!).

Traukiame lauk ir su visu kepimo popieriu dedame ant aušinimo grotelių. Karšti sausainiai bus itin trapūs. Po keleto minučių aušinimo atsargiai nuimame nuo kepimo popieriaus. Štai ir viskas!

Ragaujame, dar vieną, ir dar.. na dar vieną.. ai gal nesakykit nieko namiškiams, iškepsit dar… ;-)

Šaltinis: Gourmet Cookie Book iš The Wednesday Chef.